2009 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-270/2009 patenkino UAB „Boslita“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys atsakovui AB „Alita“, tretysis asmuo LR Valstybinis patentų biuras, dėl ženkle esančio elemento – žodžio KLASIKINIS – pripažinimo nesaugomu elementu ir LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo. Teismas pripažino, kad žodinis žymuo „KLASIKINIS“ neturi jokio skiriamojo požymio ir iš esmės yra aprašomojo pobūdžio. Teismas taip pat nusprendė, kad kadangi žodinis elementas „Klasikinis“ yra silpnas, tačiau vizualiai dominuojantis lyginamųjų prekių ženklų elementas, prekių ženklų suvokimą lemia jo grafinis atlikimas. Tik stipriam, skiriamąjį požymį turinčiam elementui reikšmės gali neturėti jo grafinis užrašymas. Kadangi kiti lyginamųjų ženklų elementai buvo nepanašūs, teismas nusprendė, kad ženklai nėra klaidinamai panašūs ir neegzistuoja jų supainiojimo tikimybė. Teismas taip pat panaikino LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą ir antruoju pagrindu, nustatęs, kad paraiška ieškovo ženklui, nors ir paduota vėliau, nei atsakovo, iš esmės atkartojo anksčiau pateiktą registruoti ženklą, o abi šalys savo ženklus pradėjo naudoti vienu metu, todėl ieškovas, pateikdamas paraišką savo prekių ženklui registruoti, neturėjo nesąžiningų ketinimų atsakovo atžvilgiu.