Birutė Dauderienė


XXI amžiuje sukuriama vis daugiau naujovių technikos, medicinos, statybos ir kitose srityse. Todėl pačios stambiausios pasaulio kompanijos gali didžiuotis kasmet pažerdamos tūkstančius naujų išradimų, kurie papildo ir taip nemažą jų pelną. Lietuva, tuo tarpu, patentavimo srityje ES yra atsiliekančiųjų gretose. Lietuvoje per metus užpatentuojama vidutiniškai po 100 išradimų ir iš visų mūsų šalyje išduotų patentų galiojančių yra tik apie trečdalis.


Pagrindinės tokio vangaus patentavimo priežastys yra kelios. Pirmiausia, tai informacijos stoka. Išradėjas sukuria naują idėją ir dažnai ją skelbia spaudiniuose, rodo parodose, o patentavimo reikalus atkelia vėlesniam laikui. Tačiau bet koks informacijos apie išradimą paviešinimas prieš paduodant paraišką užkerta kelią patentavimo darbams, ir tokiu atveju išradimas yra nepatentabilus.


Taip pat daugelis įmonių ir išradėjų dažnai ne visiškai suvokia patentavimo teikiamą naudą, susijusią su ekonominiu augimu, produkcijos vartojimu ir investicijomis. Patentavimo sistema yra pagrindas technologijų arba produktų tolimesniam komerciniam realizavimui, išradėjui suteikiantis teisę susigrąžinti lėšas, investuotas į tyrimus bei išradimo kūrimą ir gauti naudą iš patentuoto objekto. Deja, pati patentavimo sistema neduoda jokių pasiūlymų ir garantijų, kad išradimas bus sėkmingai naudojamas ateityje. Tai jau paties išradėjo darbas ir rūpestis.


Kitas labai svarbus veiksnys, stabdantis patentavimo procesą – patentavimui skirtos lėšos. Kelias nuo patentinės paraiškos padavimo iki patento gavimo yra labai ilgas, mažiausiai trunkantis du metus. Todėl pirmiausia reikia turėti nemažai lėšų patento įsigijimui, kurios galbūt atsipirks vėliau. Dėl šios priežasties labai svarbiu faktoriumi tampa mokslininkų, išradėjų, universitetų ir verslo įmonių bendradarbiavimas.


Svarbu pastebėti, kad pasaulinio patento nėra. Išradimo apsauga yra teritorinė ir galioja tik toje valstybėje, kurioje patentas yra išduotas. Taigi labai svarbu pasirinkti tas valstybes, kuriose išradimas bus naudojamas ir, pasirinkus teisingą patentavimo kelią, maksimaliai sumažinti patentavimui skirtas išlaidas. Vienas populiaresnių patentavimo būdų – paduoti patentinę paraišką Lietuvoje ir per metus, neprarandant prioriteto, paduoti tarptautinę arba Europos patentinę paraišką. Per vienerius metus yra galimybė paieškoti partnerių Lietuvoje arba užsienio kompanijose, kurie būtų suinteresuoti tapti išradimo bendrasavininkiais arba rėmėjais ir prisidėti prie patentavimo išlaidų.


Lietuvai 1994 m. pasirašius Patentinės kooperacijos sutartį bei 2004 m. – Europos patentų konvenciją, ne tik kitų šalių išradėjai turi galimybę gauti patento apsaugą Lietuvoje, tačiau ir Lietuvos išradėjai gali patentuoti savo išradimus kitose valstybėse.

Remiantis Valstybinio patentų biuro duomenimis, 2004m. Lietuvoje buvo paduota 114 patentinių paraiškų: 79 nacionalinės paraiškos ir 35 tarptautinės, 2005m. Lietuvoje buvo paduota 115 patentinių paraiškų: 78 nacionalinės paraiškos ir 37 tarptautinės, 2006m. Lietuvoje buvo paduotos 99 patentinės paraiškos: 75 nacionalinės paraiškos ir 24 tarptautinės. Daugiausia paraiškų patentui gauti yra padavę Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetai.


Patentų paraiškų skaičius pasaulyje kasmet auga. Pirmas tris vietas pasaulyje pagal tarptautinių patentinių paraiškų skaičių atitinkamai užima Japonija, JAV ir P.Korėjos respublika. Europoje daugiausiai paraiškų nacionaliniams patentams pateikia Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Žvilgtelėjus į Baltijos valstybes, matome, kad Latvijoje pateikiama daugiau paraiškų, nei Lietuvoje, tačiau Lietuvoje – daugiau nei Estijoje.


Kas yra patentas?


Patentas yra išradimų apsaugos forma. Kad idėja galėtų būti vadinama išradimu, visų pirma, ta idėja turi būti apibūdinama kaip techninis sprendimas, turintis naujumą, išradimo lygį ir pramoninį pritaikomumą. Siekiant apsaugoti išradimą, būtina kreiptis į LR Valstybinį patentų biurą, kad pastarasis išduotų patentą, suteikiantį išimtines teises išradėjui Lietuvos teritorijoje.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis išradimo teisinę apsaugą, asmenų teises ir pareigas, susijusias su išradimais, yra Lietuvos Respublikos Patentų įstatymas, priimtas 1994 metais.


Kas yra patentabilus išradimas?


Patento objektas gali būti medžiaga, gaminys, gamybos būdas arba šių trijų objektų naujas panaudojimas. Tam, kad išradimas būtų laikomas patentabiliu, jis turi būti:


naujas


išradimo lygio


pritaikomas pramonėje


Išradimas bus naujas, jei iki patentinės paraiškos datos jis nebuvo viešai skelbtas arba naudotas Lietuvoje ar užsienyje. Išradimas yra išradimo lygio, jei jis nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Pramoninio pritaikomumo reikalavimas tenkinamas, jei išradimą galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse.

Išradimas yra patentabilus, tik jei tenkinamos visos trys paminėtos sąlygos.


Nepatentabilūs išradimai


Dažnai norima užpatentuoti idėjas, kurios neatitinka išradimo sąvokos. Išradimas – tai, visų pirma, techninis sprendimas, todėl išradimu negali būti atradimai, mokslo teorijos, matematiniai metodai, ūkinės veiklos planai, taisyklės, būdai, žaidimų taisyklės ir kompiuterių programos. Patentai taip pat neišduodami už terapinius, chirurginius būdus, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus. Taip pat patentas nebus išduotas išradimams, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams. Lietuvos Respublikos Patentų įstatymas nurodo ir daugiau nepatentuojamų intelektinės veikos produktų.

Išradimu negali būti ir išorinis gaminio vaizdas, tačiau tokiu atveju gelbsti dizaino registracija. Dizainui, skirtingai nei išradimui, nėra taikomas išradimo lygio reikalavimas, todėl išradimą apsaugoti kaip dizainą kartais gali būti lengviau.

Labai daug diskusijų kyla dėl kompiuterinių programų – tai techninis sprendimas ar ne? Vienareikšmio atsakymo nėra: Amerikoje – taip, tačiau Europoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių kompiuterių programos nėra laikomosišradimu ir nepatentuojamos, tačiau gali būti įstatymo saugomos kaip autorių teisių objektas.


Išradimo patentas – laikinas monopolis


Išimtinės patento savininko teisės atsiranda ne nuo patento išdavimo, o jau nuo patentinės paraiškos paskelbimo, kadangi paskelbtai patentinei paraiškai iki patento išdavimo datos suteikiama laikina teisinė apsauga. Patentinė paraiška skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje per 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo.

Siekiant įgyti išradimo patentą, svarbu patikrinti, ar nėra ankstesnių tapačių arba ekvivalenčių išradimų, nes priešingu atveju ankstesnio patento savininkas galės reikalauti visų vėlesnių patentų panaikinimo ar kitaip ginti savo išimtines teises.

Pažymėtina, kad Valstybinis patentų biuras atlieka tik formalią patentų paraiškos ekspertizę – tai yra – patikrina, ar paduoti visi reikiami dokumentai, ar jie tinkamai užpildyti, tačiau netikrina, ar patentas tenkina naujumo, išradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo kriterijus. Išradėjas, siekiantis maksimaliai sumažinti riziką dėl galimų ankstesnių patentų savininkų pretenzijų, gali kreiptis į intelektinės nuosavybės specialistą, kuris atliktų išradimo patentabilumo tyrimą ir nustatytų galimas rizikas.

Ar galima naudotis kito asmens vardu užpatentuotu išradimu? Pirmiausia reikėtų patikrinti, ar patentas vis dar galioja. Patento galiojimo laikas paprastai pasibaigia praėjus 20 metų nuo patentinės paraiškos padavimo (išskyrus farmacinius išradimus – šiems patentams gali būti taikomas 25 metų galiojimo terminas). Taip pat patento savininkas netenka išimtinių teisių į išradimą, jei jis nesumoka metinio mokesčio už patentą.

Jei patento galiojimo laikas nėra pasibaigęs, reiktų įsigyti licenciją patento naudojimui ir kitiems veiksmams, kuriuos turi teisę atlikti pats patento savininkas. Jei licencija yra vieša, tai licenciatu gali tapti bet kuris asmuo, sumokėjęs patento savininko nurodytą licencinį mokestį.

Patento savininkas taip pat neturi teisės trukdyti kitiems asmenims gaminti, naudoti, parduoti ar atlikti kitų veiksmų, susijusių su patento objektu, jei tie asmenys atlikdami šiuos veiksmus tik tenkina savo poreikius ir neprieštarauja ekonominiams patento savininko interesams, atlieka eksperimentus arba mokslinius tyrimus, ir tai netrukdo normaliai naudoti patentą, nepažeisdami patento savininko interesų, arba jei atliekamas vienkartinis vaistų gaminimas vaistinėse pagal gydytojo receptą, arba jeigu nurodyta, kaip naudotis taip pagamintais vaistais.


Patentavimo formos


Išradėjas gali būti suinteresuotas savo išradimo teisine apsauga ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose valstybėse. Tokiu atveju jis gali gauti:


nacionalinį patentą kiekvienoje jį dominančioje valstybėje atskirai;


Europos patentą, remiantis Europos Patentų Konvencija, kuris šiuo metu apima 32 konvencines valstybes ir 5 išplėtimo valstybes;


nacionalinį patentą tarptautinės paraiškos pagrindu (PCT), kuri šiuo metu apima 134 šalis, kurios yra Pasaulinės kooperacijos sutarties narės.

Europos patento įsigijimas ir palaikymas 10 metų 8 šalyse kainuotų apie 34 tūkst. eurų, o patentas tarptautinėsparaiškos pagrindu 10 metų 8 šalyse kainuotų apie 48 tūkst. eurų.


Valstybės parama išradėjams


Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Inovacijų versle programą, numatė Finansinės paramos teikimą išlaidoms, susijusioms su išradimo patento gavimu. Ūkio ministras 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-143 patvirtino Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos programų lėšų projektų veiklai finansuoti, kapitalui formuoti ir subsidijoms administravimo taisykles, kuriose prie tinkamų finansuotinų projektų priskiriamas ir išradimų patentavimas.

Pagal šias taisykles kompensuojamos tik su Europos patento arba patentų, išduotų pagal PCT, gavimu susijusios išlaidos iki 100 000 eurų fiziniam ar juridiniam asmeniui. Deja, 2006 metais išmokėta tik viena kompensacija už išradimo patentą akcinei bendrovei "Fermentas". Sugrąžintinų išlaidų procentas nustatomas įvertinus išradimo reikšmę Lietuvos ūkiui ir gali siekti netgi 80 proc. Žinoma, būtina turėti visus reikiamus dokumentus (sąskaitas, pavedimų kopijas ir pan.) – tik tokiu būdu galima deklaruoti patirtas išlaidas.

Kompensacija yra labai svarus paskatinimas lietuviams išradėjams, tačiau daugumai, ypač privatiems asmenims, vis dar neįveikiamas pradinių mokesčių barjeras. Kompensacija išmokama tik sėkmingai pasibaigus visoms patentavimo procedūroms (maždaug po 2 ir daugiau metų), tačiau visada išlieka rizika, kad atlikus ekspertizę patentas bus atmestas ir išradėjas negaus kompensacijos.


Intelektinė nuosavybė – ateities verslo pagrindas


Išradimų patentavimas, be abejonės, yra viena svarbiausių intelektinės nuosavybės sričių, turėjusi įtaką valstybių vystymuisi ir suklestėjimui. Tiek žiūrint makroekonominiu lygiu – Japonijos ekonomikos augimo fenomenas, – tiek mikroekonominiu lygiu – tokių firmų kaip Philips, Basf, Amgen ir pan. įsitvirtinimas ir lyderiavimas rinkoje. Skeptikai vis didėjančią išradimų reikšmę vadina oro burbulu – lygiai taip pat prieš tris dešimtmečius buvo kalbama apie Microsoft, kurie pateikė vieną didžiausių staigmenų XX amžiaus verslo pasaulyje. Galima tik spėlioti, tačiau pirmieji intelektine nuosavybe paremto verslo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad išradimais užsiimančios įmonės verslą vystys dar sėkmingiau nei programų kūrėjai. Pamažu IT (angl. Information Technology) verslo koncepcija užleis lyderio pozicijas IP (angl. Intelectual Property) verslui.