Neapsigaukite pirkdami žemės sklypą – yra niuansų, kuriuos atidžiai įsidėmėkite

Pastaruoju metu Lietuvoje dažnai aptariami atvejai dėl galimo piktnaudžiavimo perleidžiant ar įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Todėl tema aktuali tiek dėl teisinio reguliavimo, tiek kaip visuomenės susidomėjimą traukianti politinė aktualija. Plačiau žemės perleidimo ir įsigijimo niuansus komentuoja Vilius Martišius, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas.

Ribojimai – siekiant išvengti spekuliacijų

Įstatymų leidėjas deklaruoja, kad ribojimais siekia to, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį ir netaptų spekuliacijų objektu. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta eilė, pagal kurią nurodyti asmenys turi pirmumą įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kai ši parduodama ne iš varžytinių. Pirmumo teisė pirkti žemės ūkio paskirties sklypą ar jo dalį sudėliota tokia tvarka: žemės sklypo bendraturčiai, žemės sklypo naudotojas, kaimynai, toje savivaldybėje veikiantys ūkininkai ar įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla.

Praktikoje dažnai sutinkami ir toliau plintantys būdai tai apeiti – žemės dovanojimas arba mainai. Fiktyvaus dovanojimo metu žemė perduodama neva nieko už ją nereikalaujant ir negaunant, todėl įstatyme numatytas eiliškumas žemės pardavimui nėra taikomas. Nors žemės ūkio paskirties sklypas perleidžiamas deklaruojant neatlygintinumą, pinigai ar kitas turtas gali būti perduodami kitais būdais, faktiškai įvykdant pirkimo – pardavimo sutartį. Mainų atveju už žemės ūkio paskirties žemę suteikiamas turtas, kuris dažnai net nėra perduodamas, o neretais atvejais yra gerokai mažesnės vertės už perduodamą žemės sklypą, todėl mainai dažniausiai taip pat yra fiktyvūs.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt