Autorė: Renata Andužienė, Vyresnioji patentų konsultantė
Po kelis dešimtmečius planuoto ir ilgai laukto Bendro galiojimo Europos patento, tikėtina, kad šiais metais jis pagaliau pradės veikti. Pagal Bendro galiojimo Europos patento sistemą, patentinė apsauga galios tose ES valstybėse narėse (iki 24 ES valstybių narių), kurios yra prisijungusios prie šios sistemos, pateikus vieną prašymą Europos patentų tarnybai (EPT). Labai svarbu ir tai, kad su šiais patentais susiję ginčai bus sprendžiami ne atskirų valstybių nacionaliniuose teismuose, bet viename specializuotame tarptautiniame teisme – Bendrame patentų teisme.
Bendro patentų teismo svarba
Bendras patentų teismas (BPT) turės išimtinę jurisdikciją nagrinėti bendro galiojimo Europos patentus ir kartu su nacionaliniais teismais turėsiantis jurisdikciją nagrinėti tradicinius (esamus bei būsimus) Europos patentus. Tai yra esminė Bendro galiojimo Europos patento sistemos dalis. Bendro patentų teismo institucija buvo įsteigta tam, kad EPT galėtų išduoti pirmąjį bendro galiojimo Europos patentą. BPT įsteigtas 2013 m. vasario 19 d. pagal tarptautinę sutartį – BPT susitarimą (BPTS). Šiuo metu Susitarimą dėl BPT ratifikavo 16 valstybių (tarp jų ir Lietuva), ir iki šios tarptautinės sutarties įsigaliojimo trūksta tik vienos valstybės galutinio ratifikavimo – Vokietijos.
Kol Vokietija galutinai neratifikavo susitarimo, minėtas Bendro galiojimo Europos patento susitarimas įsigalioti negali. Kitaip tariant, Vokietija – paskutinė šalis, kuri turi ratifikuoti susitarimą. Tada naujasis teismas pradėtų veikti ir būtų galima prašyti išduoti Bendro galiojimo Europos patentus. Vokietija susidūrė su keliais konstituciniais iššūkiais, kurie susiję su šios sistemos ratifikavimu. Tačiau Vokietijos Konstitucinis Teismas jau atmetė paskutinius prieštaravimus dėl šio susitarimo ratifikavimo.
Svarbu paminėti, kad pirmieji bendro galiojimo Europos patentai galios tik tose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurios, prieš prašant išduoti Bendro galiojimo Europos patentą, ratifikavo BPT susitarimą. Labiausiai tikėtina, kad pirmasis toks patentas apims tik 17 šalių. Tokiose ES valstybėse narėse kaip Ispanija, Lenkija ir Kroatija jis negalios, nes jos šioje sistemoje nedalyvauja.
Kada pradės veikti Bendro galiojimo Europos patento sistema?
Pastaruoju metu įvyko daug kitų svarbių pokyčių. Jie tik patvirtina prognozes, kad Bendro galiojimo Europos patento sistema taps realybe maždaug 2022 m. pabaigoje arba 2023 m. pradžioje:
- 2021 m. rugsėjo 27 d. Vokietija galutinai ratifikavo protokolą dėl laikino BPTS taikymo (LTL protokolas). Tai reiškia, kad Vokietija ketina netrukus ratifikuoti Bendro patentų teismo susitarimą;
- 2022 m. sausio 18 d. Austrija galutinai ratifikavo LTL protokolą ir tapo 13-ąja valstybe nare, ratifikavusia šį protokolą. Tai reiškia, kad LTL protokolą pagaliau ratifikavo pakankamai šalių. Po šio paskutinio ratifikavimo buvo galima pradėti laikinąjį taikymo laikotarpį (LTL).
Pasak Bendro patentų teismo parengiamojo komiteto, šis įvykis žymi laikinojo taikymo laikotarpio pradžią ir Bendro patentų teismo, kaip tarptautinės organizacijos, gimimą. Oficialiai pradėtas galutinis pasirengimas Bendro patentų teismo veiklos pradžiai.
Laikinojo taikymo laikotarpiu bus paskirti Bendro patentų teismo teisėjai, personalas, sutvarkytos dokumentų tvarkymo, IT sistemos ir pan. Planuojama, kad laikinojo taikymo laikotarpis turėtų tęstis apie 8 mėnesius. Kai bus galutinai aišku, kad BPT yra pasiruošęs veikti, Vokietija turėtų galutinai ratifikuoti BPT susitarimą. Dar po trijų – keturių mėnesių po galutinio Vokietijos ratifikavimo, Bendro galiojimo Europos patento sistema įsigalios visa apimtimi.
Saulėtekio laikotarpis ir atsisakymo galimybė
Kai tik Vokietija baigs Bendro patentų teismo susitarimo ratifikavimo procesą, prasidės vadinamasis „saulėtekio laikotarpis“ (angl. „sunrise period“), kuris truks apie 3 mėnesius ir kurio metu patento savininkas gali atsisakyti dalyvauti Bendro galiojimo Europos patento sistemoje, pateikdamas atsisakymo prašymą (angl. „opt- out“) dėl savo tradicinių Europos patentų, išplėstų į sistemoje dalyvaujančias valstybes, Europos patentų paraiškų ar papildomos apsaugos liudijimų. Atsisakymo prašymo bus negalima pateikti dėl bendro galiojimo Europos patentų.
Jei patentų savininkai nori pasinaudoti šiuo gana trumpu „saulėtekio“ laikotarpiu, jie jau dabar turėtų nuspręsti, galbūt kartu su savo patentiniais patikėtiniais, kurie išduoti Europos patentai, paraiškos ir papildomos apsaugos liudijimai nedalyvautų Bendro galiojimo Europos patento sistemoje.
Bendro galiojimo Europos patento sistema gerokai pakeis galiojančią Europos patentų sistemą, kuri turės nemažai privalumų, tačiau neapsieis ir be trūkumų. Įsteigus BPT, bet koks šio teismo sprendimas bus privalomas ir vienodai įgyvendinamas visose prie sistemos prisijungusiose ES valstybėse narėse. Pavyzdžiui, BPT panaikinus Europos patentą, jis nebegaliotų visose šios sistemos valstybėse narėse.
Jei turite klausimų, susijusių su Bendro galiojimo Europos patento sistema ir savo patentų portfelio vertinimu, siekiant priimti efektyviausią sprendimą, kreipkitės į mus nedvejodami. Dėl kiekvieno konkretaus atvejo rekomenduojame pasikonsultuoti su METIDA specialistais.