Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdieniu kūrybos įrankiu. Įmonės jį naudoja reklamos vizualams, socialinių tinklų turiniui ir produktų koncepcijoms. Dizaineriai ir rinkodaros specialistai DI pasitelkia kaip idėjų generatorių. Tačiau kartu kyla klausimas: ar DI sugeneruotas rezultatas gali pažeisti autorių teises?

Šis klausimas ypač aktualus, kai DI įrankiui pateikiama saugoma nuotrauka ar iliustracija, o vėliau gaunamas panašus, bet ne identiškas rezultatas. Ar toks vaizdas laikytinas originaliu kūriniu? Ar tai tik įkvėpimas – o gal neteisėtas kopijavimas?

Ką sako Vokietijos teismas: DI ir saugoma nuotrauka

Vokietijos teismas 2024 m. nagrinėjo situaciją, kur DI sugeneruotas šuns atvaizdas buvo sukurtas remiantis saugoma nuotrauka. Originale – šuo po vandeniu, siekiantis raudono žaislo. DI sukurtame vaizde – tas pats motyvas: šuo po vandeniu ir panašus raudonas objektas.

Teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju autorių teisių pažeidimo nebuvo. Sprendimas svarbus ne tik DI kūrėjams, bet ir verslui bei rinkodaros komandoms, naudojančioms DI įrankius komercinėje veikloje.

Svarbu: šis sprendimas nereiškia, kad DI įrankiais galima laisvai kopijuoti saugomus kūrinius. Kiekviena situacija vertinama individualiai.

Ką autorių teisė saugo – ir ko nesaugo?

Autorių teisė – tai teisinė apsauga, suteikiama originaliai kūrybinei išraiškai. Ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (Nr. VIII-1185) ir ES direktyvoje 2001/29/EB.

Vienas pagrindinių autorių teisės principų: saugomos ne pačios idėjos, temos ar siužetai, o konkreti jų išraiškos forma.

Kas saugoma ir ko nesaugo autorių teisė

Idėja pavaizduoti šunį po vandeniu – nesaugoma. Konkretus būdas, kaip tas šuo nufotografuotas (kampas, šviesa, momentas, spalvinė estetika, kompozicija) – tai jau gali būti saugoma kūrybinė išraiška.

Keli kūrėjai gali savarankiškai sukurti darbus ta pačia tema: šunį baseine, žmogų lietuje, miestą naktį – ir tai bus atskiri saugomi kūriniai, jei kiekvienas turi originalios kūrybinės išraiškos elementų.

Kodėl panašumas ne visada reiškia pažeidimą?

Du vaizdai gali būti panašūs tema, nuotaika ar objektų pasirinkimu – tačiau teisiškai tai dar nereiškia, kad vienas kūrinys kopijuoja kitą.

Vokietijos teismo sprendime svarbu buvo tai, kad DI rezultatas atkartojo bendrą motyvą, bet teismas vertino: ar DI sukurtame vaizde atsispindi tie konkretūs fotografo kūrybiniai sprendimai, kurie suteikė originaliai nuotraukai individualumo?

Jei DI vaizdas neperima originalios kompozicijos, apšvietimo, perspektyvos, kadruotės ir kitų specifinių meninių elementų – vien bendras siužeto panašumas gali būti nepakankamas konstatuoti autorių teisių pažeidimą pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnį.

Kada DI naudojimas kelia didžiausią teisinę riziką?

Rizika atsiranda, kai galutinis DI rezultatas tampa pernelyg artimas konkrečiam saugomam kūriniui. Ypač atkreipkite dėmesį į šiuos atvejus:

• DI vaizdas atkartoja ne tik bendrą temą, bet ir labai panašią kompoziciją, objektų išdėstymą, perspektyvą ar spalvų derinį.
• DI įrankiui pateikiamas konkretus saugomas kūrinys ir prašoma sukurti „labai panašų”, „tokiu pačiu stiliumi”, „beveik identišką” rezultatą.
• Rezultatas naudojamas komercinėje reklamos kampanijoje plačiai matomoje erdvėje be jokio papildomo teisinio vertinimo.
• Kūrybinis procesas nėra dokumentuotas ir vėliau neįmanoma įrodyti savarankiško kūrybinio indėlio.

DI naudojimo rizikos lygio palyginimas

Ką turėtų žinoti verslas: praktinės taisyklės

DI suteikia verslui daug praktinių galimybių: greitesnį turinio kūrimą, mažesnes vizualinių koncepcijų sąnaudas, daugiau kūrybinių alternatyvų. Tačiau komercinis DI rezultatų naudojimas reikalauja atsargumo.

Naudojant DI sugeneruotus vaizdus reklamoje ar svetainėje

• Vengti konkrečių saugomų kūrinių kaip tiesioginio šablono, ypač be teisių turėtojo leidimo.
• Įsitikinti, kad galutinis DI rezultatas nėra pernelyg panašus į konkretų kūrinį, prekės ženklą ar personažą.
• Keisti kompoziciją, perspektyvą, apšvietimą, spalvinę kryptį – ne tik prašyti DI „sukurti kitaip”.
• Komerciniams projektams atlikti papildomą teisinį vertinimą, ypač prieš plačiai matomą reklamos kampaniją.

Dokumentavimo svarba

Dokumentuokite kūrybinį procesą: naudotus nurodymus (prompts), tarpinius variantus, žmogaus atliktus pakeitimus ir galutinio rezultato atrankos priežastis. Toks dokumentavimas gali būti naudingas, jei vėliau kiltų klausimų dėl kūrybinio indėlio.

DI autorystė: kas yra kūrinys pagal įstatymą?

Kūrinys – tai originali kūrybinė veikla, kurioje atsispindi autoriaus asmenybė. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. nustato, kad apsauga atsiranda kūriniui, kuris yra originalus intelekto kūrybos rezultatas.

DI sugeneruotiems kūriniams autorystės klausimas šiandien nėra galutinai išspręstas nei Lietuvos, nei ES lygmenyje. Kai kurių jurisdikcijų teismai linkę pripažinti autorystę žmogui, kuris suformulavo nurodymus ir pasirinko galutinį rezultatą. Kitos pozicijos – be žmogaus kūrybinio indėlio autorystė negali būti pripažinta.

Praktinė rekomendacija: jei DI rezultatą norite naudoti komerciniais tikslais ir apsaugoti jį kaip intelektinės nuosavybės objektą – kreipkitės į METIDA autorių teisių specialistus individualiai vertinti situaciją.

Išvada: DI nepanaikina autorių teisių taisyklių

Dirbtinis intelektas keičia kūrybos procesą, bet nepanaikina pagrindinių intelektinės nuosavybės apsaugos principų, įtvirtintų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (Nr. VIII-1185) ir ES direktyvoje 2001/29/EB.

Svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar buvo perimta saugoma kūrinio išraiška? Įkvėpimas, bendra tema ar panašus motyvas paprastai nėra pakankami autorių teisių pažeidimui konstatuoti.

DI naudojimas turėtų būti sąmoningas ir atsakingas. Verslui tai reiškia ne tik technologinį efektyvumą, bet ir tinkamą rizikų valdymą – ypač komerciniuose projektuose.

Straipsnio autorius – advokatas, patentinis patikėtinis Erikas Saukalas.