2026 m. kovo mėn. JAV Aukščiausiasis Teismas galutinai patvirtino, kad vien dirbtinio intelekto sukurti kūriniai negali būti saugomi autorių teisių. Teismas atmetė dr. Stepheno Thalerio skundą ir nustatė, kad autorių teisių apsaugai būtinas žmogaus kūrybinis indėlis.

Sprendimas turi tiesioginių pasekmių verslui. Įmonės, kurios generuoja turinį, logotipus ar dizainą naudodamos DI be aktyvaus žmogaus kūrybinio dalyvavimo, tokios kūrybos autorių teisėmis apsaugoti negalės. Tai svarbu žinoti kiekvienam, kas kuria vizualinę medžiagą ar tekstus komerciniais tikslais.

Kad kūrinys būtų saugomas, žmogaus įnašas turi būti realus, o ne formalus. Praktiškai tai reiškia, kad kūrybinį procesą – sprendimus dėl kompozicijos, atrankos, redagavimo – reikia dokumentuoti. Ši logika sutampa su bendrais autorių teisės principais, kuriuos taikome ir kitose srityse – nuo tatuiruotės kaip autorių teisių objekto iki kūrinių parodijavimo ribų.

Jei logotipą ar prekės ženklą kūrėte pasitelkę DI, autorių teisių apsaugos gali nepakakti – todėl verta tokį žymenį papildomai apsaugoti registracija. Kodėl registracija svarbi, plačiau paaiškiname straipsnyje „Prekiniai ženklai – verslo išskirtinumas”. Bendrą vaizdą apie tai, kaip apsaugoti savo idėjas ir verslą Lietuvoje, pateikiame atskirame gide.

Nors sprendimas priimtas JAV, jis atspindi platesnę tendenciją intelektinės nuosavybės teisėje. METIDA konsultuoja įmones dėl autorių teisių apsaugos ir DI kuriamo turinio teisinio statuso.

Skaityti plačiau: Norton Rose Fulbright apžvalga apie DI autorių teisių bylas 2026 m.