Šiuo metu galiojančiame Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatyta, jog neteisėtas kūrinio parodijavimas – bet koks kūrinio (pavyzdžiui, dainos žodžių, nuotraukų, grafikos kūrinių ir kt.) panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo. METIDA advokatas Erikas Saukalas komentuoja: ar kūrinio parodijavimas gali būti autorių teisių pažeidimas? Įdomu tai, kad iki 2011 m. gruodžio 21 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo minėto leidimo nereikėjo, jeigu autorių teisių saugomas objektas, įskaitant ir muzikos kūrinio žodžius, būdavo panaudojamas parodijai, kuria siekiama išjuokti, ironizuoti parodijuojamą originalų kūrinį. Pagal iki tol susiformavusią teismų praktiką, parodija turėjo būti originali. Ji turėjo nekonkuruoti su kūriniu ir nepagrįstai nepažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų. Svarbiausia – nediskredituoti parodijuojamo kūrinio autoriaus ir kūrinio.
Galima išvengti neteisėto kūrinio parodijavimo turint autoriaus sutikimą
Tačiau 2011 m. gruodžio 21 dieną įstatymo leidėjo pozicija pasikeitė. Priėmus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimą, kūrinio, pavyzdžiui, dainos žodžių, panaudojimas parodijai be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar tinkamai įgalioto asmens leidimo, buvo uždraustas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjungos teisės aktai leidžia kiekvienos šalies įstatymų leidėjui pasirinkti ar taikyti tokį draudimą.
Todėl pagal šiuo metu galiojantį autorių teisių reguliavimą bet koks autorių teisių saugomo kūrinio panaudojimas parodijai sukurti, pažeidžia autorių teises ir yra draudžiamas. Originalaus kūrinio panaudojimo pavyzdžiu galėtų būti grupės „PaSELiai“ atvejis. Viešai internete paskelbtame muzikos klipe, parodijuojant muzikos grupę „SEL“, buvo panaudoti ir jos dainų žodžiai (žr. VIDEO). Šiuo atveju grupė „PaSELiai“ privalėjo gauti minėtų dainų žodžių autoriaus, jo teisių perėmėjo ar tinkamai įgalioto asmens leidimą. Jeigu toks leidimas nebuvo gautas, minėtų dainų žodžių viešas atlikimas išplatintame vaizdo įraše yra neteisėtas. Šių dainų žodžių autorius, jo teisių perėmėjas ar tinkamai įgaliotas asmuo, turi teisę ginti savo pažeistas autorių teises.
Nepaisant to, jog dainos žodžių ir kitų originalių kūrinių naudojimas parodijai sukurti Lietuvoje yra draudžiamas, dainininko atlikimo, kuriuo pasireiškia kūrybiškas dainos perteikimas, ar kito gretutinių teisių saugomo objekto (pavyzdžiui, aktoriaus, dirigento ar šokėjo atlikimas) naudojimas parodijai sukurti yra galimas be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo. Tačiau reikia nurodyti, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą, o taip pat nepažeisti jo garbės ir orumo. Tokio naudojimo pavyzdžiu galėtų būti TV laidos „Dviračio šou“ kūrėjų mėgdžiojamas bei ironiškai pajuokiamas dainininkės Natalijos Zvonkės atlikimas, kai nenaudojami autorių teisių saugomi dainininkės atliekamų dainų žodžiai bei nurodomas atlikėjos vardas (žr. VIDEO).
Neteisėtas kūrinio parodijavimas: kaip to išvengti?
Todėl prieš kuriant parodiją rekomenduojama įvertinti du aspektus. Iš pradžių nustatyti, ar parodijos sukūrimui bus naudojami autorių teisių ar gretutinių teisių saugojami objektai. Jei taip – tuomet detaliai išanalizuoti, kokių objektų naudojimas ir kokiomis sąlygomis yra leistinas, o kokių – draudžiamas. Neįvertinus šių aspektų, yra rizika, kad gali tekti ne tik nutraukti tokių objektų neleistiną naudojimą, bet ir atlyginti padarytą žalą.