Skaitmeninė ekonomika pakeitė ne prekių ženklų teisės principus, o jų taikymo praktiką. Prekės ženklas ir dizainas saugomi pagal tas pačias taisykles kaip ir prieš 20 metų, tačiau elektroninės prekyvietės, socialiniai tinklai ir NFT sukūrė pažeidimų mastą ir greitį, kurio anksčiau nebuvo. Šiame straipsnyje apžvelgiame, kaip teismai ES ir JAV sprendžia naujus ginčus ir ką tai reiškia verslui, kuriam svarbu apsaugoti savo prekės ženklą.

Kuo skiriasi prekės ženklas ir dizainas?

Prekės ženklas ir dizainas yra du skirtingi intelektinės nuosavybės objektai, saugantys skirtingus jūsų verslo elementus.

Prekės ženklas – bet koks žymuo, kurio pagrindinė paskirtis – atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų. Apsauga galioja 10 metų ir gali būti pratęsiama neribotai (LR Prekių ženklų įstatymas Nr. VIII-1981, ES reglamentas 2017/1001).

Dizainas – viso gaminio ar jo dalies vaizdas, atsirandantis iš paties gaminio ir (ar) jo ornamentikos, linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ar medžiagų savybių. Registruotas dizainas saugomas iki 25 metų.

Prekės ženklu gali būti ne tik pavadinimas ar logotipas. Spalva „Barbie pink“ registruota kaip prekės ženklas ir visos teisės į ją priklauso „Mattel“. Teisės į frazę „This sick beat“ priklauso Taylor Swift. Net Dartho Veiderio kvėpavimo garsas saugomas kaip garsinis prekės ženklas.

Kodėl internetas pažeidžia senąsias intelektinės nuosavybės taisykles?

Intelektinės nuosavybės teisės yra teritorinės – jos galioja tik tose šalyse, kuriose ženklas ar dizainas registruotas. Internetas tokių sienų nepaiso: bet kas, bet kur gali parduoti bet kam, įskaitant klastotojus.

Šis prieštaravimas tarp teritorinės teisės ir globalios prekybos yra esminė skaitmeninės ekonomikos IP problema. Pažeidėjas dažnai veikia kitoje jurisdikcijoje, todėl teismo sprendimą gauti yra viena, o jį realiai įvykdyti – visai kita.

Ar elektroninė prekyvietė atsako už klastotes?

Taip – tam tikrais atvejais elektroninė prekyvietė gali atsakyti už trečiųjų šalių parduodamas klastotes. ES ir JAV teismai šį klausimą sprendžia skirtingai.

Byloje Louboutin prieš Amazon (ESTT, 2022) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad „Amazon“ gali būti laikomas atsakingu, kai jo platforma sukuria įspūdį, jog prekes parduoda pati įmonė. Lemiamą reikšmę turėjo vienoda „Amazon“ ženklodara, žymos „Siunčia Amazon“, klientų aptarnavimas ir grąžinimai – vartotojas negali atskirti, kas iš tikrųjų parduoda. Anksčiau byloje L’Oréal prieš eBay (ESTT, 2011) buvo nustatyta, kad platformos privalo veikti, kai joms pranešama apie klastotes.

Nuo 2024 m. taikomas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) įtvirtino formalias pranešimo ir pašalinimo (notice-and-takedown) pareigas, „patikimų pranešėjų“ statusą ir pardavėjų tapatybės nustatymo (KYC) reikalavimus.

ES vs JAV: prekyvietės atsakomybė už klastotes

Kas yra „dupe“ kultūra ir kuo ji rizikinga prekių ženklams?

Dupe – pigus prekės ar dizaino panašumas (lookalike), kuris vengia logotipo, bet kopijuoja bendrą vaizdą. Teisiškai tai dažnai patenka į dizaino ir gaminio apipavidalinimo (trade dress), o ne prekės ženklo apsaugos sritį.

„Shein“ pristato apie 6 000 naujų gaminių dizainų per dieną – toks tempas praktiškai neleidžia kontroliuoti pažeidimų. Įmonę dėl sisteminio kopijavimo padavė į teismą „Levi’s“, „Ralph Lauren“, „Nike“, „Dr. Martens“ ir dešimtys nepriklausomų dizainerių; 2023 m. pateiktame ieškinyje veikla net vadinta organizuotu kopijavimu.

Socialiniuose tinkluose žyma #dupe surinko milijardus peržiūrų. 2024 m. „Walmart“ pardavinėjo apie 80 USD kainavusį „Birkin“ rankinės panašumą, pramintą „Wirkin“ – nors originali „Hermès“ rankinė kainuoja apie 10 000 USD. Kol prekės ženklo savininko teisininkai sureaguoja, tendencija dažnai jau būna pasikeitusi.

Ar prekės ženklai galioja metavisatoje ir NFT?

Taip – prekės ženklo teisės taikomos ir skaitmeniniams produktams, jei vartotojas gali būti suklaidintas dėl prekės kilmės. Byloje Hermès prieš Mason Rothschild (2023) JAV prisiekusieji pripažino, kad „MetaBirkins“ NFT pažeidė ir susilpnino „Hermès“ prekės ženklą, ir priteisė 133 000 USD žalą. Autoriaus gynyba, kad tai menas, saugomas saviraiškos laisvės, buvo atmesta.

Byloje Nike prieš StockX (nagrinėjama) keliamas klausimas, ar su NFT susieti sportbačiai yra „tikri“ produktai, pažeidžiantys „Nike“ prekės ženklus. Tokie prekių ženklai kaip „Gucci“, „Nike“, „Prada“ ir „Hermès“ jau registruoja žymenis virtualioms prekėms 9-oje Nicos klasėje. Ar virtuali rankinė yra „prekė“ prekių ženklų teisės prasme – kol kas skirtingi teismai atsako skirtingai.

Kaip apsaugoti prekės ženklą ir dizainą keliose šalyse?

Tarptautinę apsaugą administruoja Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO). Vienu paraiškos pateikimu galima siekti apsaugos daugelyje šalių.

• Madrido sistema – prekės ženklams, apima daugiau nei 130 šalių.
• Hagos sistema – dizainui, apima daugiau nei 90 šalių.

Svarbu suprasti, kad kiekviena šalis taiko savo materialinę teisę, o pažeidimų sustabdymas išlieka nacionalinė problema. Kuriose šalyse registruotis pirmiausia, padės įvertinti prekės ženklo registracijos šalies pasirinkimo gairės.

Kokios pasekmės neapsaugojus prekės ženklo internete?

Tinkamai neapsaugotas prekės ženklas reiškia konkrečią finansinę ir reputacinę riziką. Dažniausios situacijos iš praktikos yra dvi.

1. Kai partneriai tampa priešais. Bendraturčiai sukuria prekės ženklą kartu, vėliau santykiai nutrūksta – ir kiekvienas skuba registruoti ženklą pirmas arba panaikinti kito registraciją.
2. Neregistruotas ženklas ir populiarus produktas. Produktas tampa sėkmingas, o pavadinimą pirmas užregistruoja konkurentas ar „squatteris“. Apple už ženklą „iPad“ Kinijoje sumokėjo apie 60 mln. USD, o Burger King Australijoje turėjo persivadinti į „Hungry Jack’s“.

Plačiau apie intelektinės nuosavybės pažeidimus ir prevenciją bei prekybą klastotėmis skaitykite atskiruose straipsniuose. Apie prekės ženklų naudojimą skaitmeninėje erdvėje – prekių ženklai socialiniuose tinkluose.

Kaip METIDA padeda apsaugoti prekės ženklą skaitmeninėje ekonomikoje?

METIDA yra viena didžiausių prekių ženklų ir dizaino atstovų Europos Sąjungoje. Mūsų patentiniai patikėtiniai atstovauja klientus tiek nacionaliniu, tiek ES (EUIPO) ir tarptautiniu (WIPO) lygmeniu. Jei planuojate apsaugoti prekės ženklą ar dizainą, pradėkite nuo prekės ženklo registravimo arba dizaino apsaugos gairių.

Straipsnio pagrindas – METIDA patentinio patikėtinio ir IP teisininko Martyno Šukevičiaus paskaita „When Brands Meet the Internet: IP Challenges in the Digital Economy“.