Pakankamai dažnai ir dideliais kiekiais Latvijoje parduodamos klastotės su gerai žinomais mados pasaulio prekių ženklais kaip „Armani“, „Chanel“ ir kt. Prekyba klastotėmis Latvijoje egzistuoja tiek internetu, tiek ir parduotuvėse. Šokiruoja faktas, kad suklastotos prekės konfiskuojamos net prekybos centruose esančiose parduotuvėse. Ruta Olmane, Latvijos prekių ženklų ir dizaino patikėtinė, Europos prekių ženklų ir dizaino patikėtinė, METIDA teisininkė, Europos Bendrijos prekių ženklų asociacijos (ECTA) pirmoji viceprezidentė apžvelgia problemos mastus Latvijoje ir pateikia galimus sprendimo būdus.
Prekyba klastotėmis Latvijoje nieko nestebina
Latvijos televizijos laida „Bez Tabu“ neseniai viešino šią įsišaknijusią problemą. Laidoje pasirodęs asmuo kalbėjo apie elektroninę parduotuvę, kurioje buvo galima įsigyti gerai žinomais mados pasaulio prekės ženklais pažymėtų drabužių ir aksesuarų itin žemomis kainomis – tai ir sukėlė pirmąjį įtarimą. Kasdienai skirta „Armani“ suknelė šioje elektroninėje parduotuvėje buvo siūloma už maždaug 50 eurų, nors gerai žinoma, kad atitinkamas originalas kainuos ne mažiau nei porą šimtų eurų. Dar daugiau nepasitikėjimo kėlė ir tai, kad parduotuvė buvo elektroninė, pavyzdžiui, fizinės parduotuvės patikimumą lengviau įvertinti, nes pirkėjas mato interjerą, aptarnaujantį personalą.
Klastočių parduotuvėse dirbantys pardavėjai paprastai net nebando apgauti ar teigti, kad joje esantys drabužiai – originalai. „Ne, žinoma, tai ne originalas. „Armani“ net neturi tokių modelių. Tai – kopija“, – slapta sako pardavėjas.
Kas gina prekių ženklų savininkų ineteresus?
„Prekių ženklų savininkų interesus Latvijoje gina atitinkamos įstatymo nuostatos. Platinti suklastotas prekes draudžiama“, – trumpai komentuoja Ekonominių nusikaltimų skyriaus 3-iojo padalinio vadovas Aleksandrs Capulis.
Įstatymo nuostatose numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė už suklastotų prekių platinimą, tačiau praktikoje sėkmingų bylų skaičius nėra toks didelis. Latvijos policijos pareigūnai, negalėdami įrodyti, kad nelegalių prekių pardavėjai turėjo ketinimą pažeisti intelektinės nuosavybės teises, itin dažnai yra priversti priimti sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą dėl įrodymų trūkumo.
Dar viena sunkiai pareigūnams įvykdoma privaloma sąlyga – įrodyti, kad buvo padaryta reikšminga žala. Šiuo atveju pagrindinė problema ta, kad suklastotas prekes parduodanti maža parduotuvė paprastai siūlo vos po kelis vienetus prekių su kiekvienu gerai žinomu prekių ženklu. Šie kiekiai bendrai sudaro didelę galimos žalos sumą, tačiau, paskirsčius pagal kiekvieną prekių ženklų savininką, reikiamos sumos nesudaro.
Taip pat su žalos dydžio skaičiavimu susiję klausimai ne visuomet būna aiškūs ir akivaizdūs. Tarkim, kaip apskaičiuoti žalą, kai neteisėtai pažymėtos prekės nėra panašios į originalias, pavyzdžiui, jei gerai žinomas prekių ženklas „Chanel“ yra ant tokių prekių, kurių „Chanel“ iš viso negamina? Pažeidėjai dažniausiai prieštarauja, kad žala būtų skaičiuojama pagal originalių prekių kainą, kadangi gana akivaizdu, kad vietiniai vartotojai niekada neįpirktų prekių už tokią aukštą kainą.
Muitinės įsitraukimas būtinas
Turėdami omenyje visas minėtas problemas ir Latvijos geografinę padėtį, kai dalis šalies valstybinės sienos sutampa su išorine Europos Sąjungos (ES) siena, manome, kad vienos iš veiksmingiausių kovos su klastočių platinimu priemonių būtų muitinės priemonės. Jas pasitelkus galima iš karto konfiskuoti didelius suklastotų prekių kiekius – tuomet daug lengviau imtis tolimesnių žingsnių ginant intelektinę nuosavybę.
Kaip teigia Europos Komisija, unikali muitinės padėtis prie ES sienos atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią suklastotoms prekėms patekti į ES rinką. Todėl intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas, pasitelkus muitinę – pagrindinis prioritetas. Naujas reglamentas (Nr. 608/2013) dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo priimtas 2013 m. birželio mėn.