Gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, audiovizualinių kūrinių (filmų) pir-mojo įrašo gamintojų teisės, kurios užtikrina jų finansinių, o atlikėjų atveju – ir moralinių, interesų apsaugą. Gretutinių teisių objektu gali būti tiek tiesioginis (gyvas) atlikimas, tiek į laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, taip pat audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančios organizacijos radijo ir televizijos transliacija.
Lietuvoje gretutinių teisių gynimą ir įgyvendinimą apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Gretutines teises sudaro turtinės teisės ir asmeninės neturtinės teisės.
Turtinės gretutinės teisės yra ekonominio pobūdžio – jos suteikia išimtinę teisę leisti arba uždrausti panaudoti kūrinių atlikimą, fonogramas, transliacijas, audiovizualinius kūrinius (filmus). Šios teisės taip pat suteikia jų turėtojams galimybę gauti atlyginimą, jeigu minėti objektai yra naudojami.
Neturtinės gretutinės teisės yra taikomos tik atlikėjams – jie turi teisę į savo vardą, į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Tai reiškia, kad gyvo atlikimo ar jo įrašo naudotojai turi įvardyti at-likėją, o pastarasis taip pat turi teisę į savo atlikimo neliečiamybę
Gretutinės teisės įgyjamos automatiškai, nuo teisėto viešo atlikimo arba objekto paskelbimo fakto. Šių teisių saugojimo terminas priklauso nuo gretutinių teisių subjekto – teisių turėtojo. Jei gretutinės teisės priklauso atlikėjams, jų asmeninės neturtinės teisės yra saugomos neterminuotą laikotarpį, o gretutinės turtinės teisės galioja 50 metų nuo atlikimo datos. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų nuo įrašo padarymo datos. Transliuojančių organizacijų gretutinės teisės galioja 50 metų nuo pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu tas perdavimas įvyko. Audio-vizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teisės galioja 50 metų nuo įrašo padarymo datos.
Autorių teisės yra išimtinės teisės į kūrinius, kurios atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento. Tam, kad žmogaus sukurtam objektui būtų suteikta autorių teisių apsauga, tai turi būti originalus literatūros, mokslo ar meno kūrinys, kuris yra išreikštas kokia nors objektyvia forma. Autorių teisėmis yra saugomi kūriniai, bet ne idėjos, veiklos metodai ar procedūros. Šiomis teisėmis gali būti efektyviai saugomi autoriaus ekonominiai, kūrybiniai bei teisiniai interesai.
Lietuvoje autorių teisių gynimą ir įgyvendinimą apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Autorių teisių apsaugai taip pat taikomos Berno konvencijos nuostatos.
Autorių teises sudaro turtinės autoriaus teisės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į jo sukurtą kūrinį. Turtinės autoriaus teisės yra ekonominio pobūdžio – jos suteikia autoriui teisę kontroliuoti bet kokį jo kūrinio panaudojimą, taip pat užtikrina galimybę gauti autoriaus atlyginimą už tokį panaudojimą. Kūrinys gali būti panaudotas įvairiai – išverstas, išleistas, atgamintas, išplatintas, adap-tuotas, viešai parodytas, viešai atliktas ar viešai paskelbtas ir pan. Autoriaus teisių savininkas gali leisti arba uždrausti kitiems asmenims minėtais būdais panaudoti jo kūrinį. Autorius taip pat turi teisę di-sponuoti savo kūriniu – perleisti savo teises į kūrinį ar jo dalį kitiems asmenims.
Asmeninės neturtinės autoriaus teisės apibrėžia autoriaus vardą, reputaciją, garbę ir panašius nematerialius aspektus. Asmeninės neturtinės autoriaus teisės – tai teisės į autoriaus vardą, jo paminėjimą, į autoriaus kūrinio neliečiamybę, draudimą keisti kūrinį kitiems asmenims.
Autoriaus teisių į jo kūrinį registracija nėra privaloma. Jei kūrinys atitinka minėtus autorių teisių objekto reikalavimus, šio kūrinio autorius nuo kūrinio sukūrimo momento įgyja turtines ir neturtines autoriaus teises.
Autorinės teisės įstatymu yra saugomos visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po jo mirties, o asme-ninės neturtinės autoriaus teisės Lietuvos teritorijoje saugomos neterminuotai. Turtinės autoriaus teisės gali būti paveldėtos pagal testamentą arba vietos įstatymą. Pasibaigus įstatymo numatytam autorių tur-tinių teisių galiojimo terminui, šią autorių teisių apsaugą tęsia Vyriausybės įgaliota institucija – Kultūros ministerija.
Reikalavimai gauti autoriaus leidimą, norint naudotis jo intelektine nuosavybe, negalioja tuo atveju, kai kūrinys yra kritikuojamas, cituojamas ar kai dalijamasi nuoroda į kūrinį, esantį visiems laisvai prieinamoje interneto svetainėje. Autoriaus leidimo naudoti kūriniui nereikia ir tuomet, kai iš jo ar remiantis tuo kūriniu yra kuriama karikatūra ar parodija. Tai taikoma ir vadinamiesiems skaitmeninės erdvės „memams“ – pastarieji priskiriami parodijos žanrui ir juos kuriantiems asmenims gauti autoriaus leidimo naudotis jo kūriniu nereikia. Visais kitais atvejais autoriaus teisės yra saugomos ir be autoriaus leidimo naudotis jo intelektine nuosavybe draudžiama.
Padėsime Jums rūpimais klausimais
Reikia svetainės jūsų verslui?
Neturite logotipo?
Norite atsinaujinti?
Pasinaudokite ZYRO įrankiais.
