Išskirtinio dizaino kūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurį atlieka dizaineriai. Išskirtiniu dizainu laikomas išorinis gaminio vaizdas, kuris išsiskiria iš kitų gaminių specifinėmis savybėmis – linijomis, kontūrais, spalva, forma, tekstūra ar medžiaga, ir suteikia gaminiui pridėtinę vertę. Sukurti tokį gaminį reikia ne tik specifinių žinių, bet kartais ir didelių finansinių išteklių. Dėl to dizaineriai siekia savo kūrinius apsaugoti.
Kam taikoma dizaino apsauga?
Dizaino apsauga taikoma tokiems išskirtiniams kūriniams, kurie yra nauji ir turi individualių savybių. Gaminio naujumas reiškia, kad anksčiau toks dizainas buvo nežinomas visuomenei. Individualios savybės nustatomos, jeigu gaminio vaizdas skiriasi nuo bet kokio kito žinomo dizaino. Prieš registruojant dizainą, rekomenduojama šias savybes patikrinti prieinamose dizaino duomenų bazėse.
Pasitaiko situacijų, kada dizaineris galvoja sukūręs tikrai unikalų dizainą, tačiau patikrinęs, randa pasaulyje registruotus bent kelis panašius gaminio vaizdus. Tokiu atveju, prieš gaminį registruojant, dar reikėtų padirbėti prie jo išskirtinumo. Nustačius, kad kitas toks arba panašus gaminio vaizdas nėra registruotas, kyla klausimas kaip apsaugoti dizainą, kad jo konkurentai negalėtų nuplagijuoti ar sukurti panašaus dizaino. Šiuo tikslu dizainas turėtų būti registruojamas.
Dizaino registravimo procedūra
Lietuvoje dizaino registravimą atlieka Valstybinis patentų biuras. Procedūra prasideda, padavus dizaino paraišką. Paraišką gali paduoti pats dizaino savininkas arba tai gali atlikti patentinis patikėtinis. Gavęs paraišką, Patentų biuras patikrina ar paraiška neturi trūkumų (pavyzdžiui, ar pateikti visi paraiškos padavimo datai suteikti reikalingi dokumentai). Priėmus paraišką, yra atliekama jos ekspertizė, kurios metu tikrinama ar pateikti visi dizaino registracijai reikalingi dokumentai, ar jie atitinka reikalavimus, ar teisingai nurodyta gaminio klasifikacija. Po paraiškos ekspertizės yra atliekama dizaino ekspertizė. Jos tikslas – įvertinti ar pateiktas dizainas atitinka bendruosius jam keliamus reikalavimus: ar jis gali būti laikomas dizainu, ar neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, ar jame be leidimo nenaudojama valstybių simbolika. Galiausiai yra priimamas sprendimas registruoti arba atsisakyti registruoti dizainą. Pastarasis sprendimas turi būti pagrįstas. Pareiškėjas gavęs neigiamą sprendimą, gali prašyti atlikti pakartotinę ekspertizę, paduoti apeliaciją.
Įregistravus dizainą, po trijų mėnesių savininkui yra išduodamas dizaino registracijos liudijimas. Vidutiniškai ši procedūra trunka devynis mėnesius nuo paraiškos padavimo dienos. Nuo šios dienos skaičiuojamas ir registracijos galiojimo terminas, kuris yra penki metai. Šis terminas gali būti pratęstas keturis kartus po penkerius metus, iki 25 metų. Kaskart turi būti teikiamas prašymas dėl termino pratęsimo bei sumokamas mokestis. Lietuvoje registruoto dizaino apsauga galioja tik jos teritorijoje. Siekiant dizaino apsaugos už Lietuvos ribų yra aktualūs kiti dizaino registravimo būdai.
Dizaino apsauga užsienyje
Priklausomai nuo to, kokiose šalyse siekiama apsaugoti dizainą, yra aktualios Europos Bendrijos ir tarptautinė dizaino registravimo procedūros. Pirmoji jų pradedama, kai gaminio dizainą siekiama apsaugoti Europos Sąjungos šalyse. Prašymas dėl Bendrijos dizaino registravimo pateikiamas Europos sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO). Vykstant ES plėtrai, dizaino apsauga automatiškai įgyjama ir naujose ES šalyse. Dizainai Europos Sąjungoje gali būti saugomi ir neregistruoti, pasinaudojant neregistruoto Bendrijos dizaino teise. Ši teisė įgyjama padarius dizainą prieinamą visuomenei. Tačiau ši apsauga galioja tik tris metus ir jos pratęsimas nėra galimas. Taip pat ji neapsaugo nuo sąžiningai sukurto tokio paties ar panašaus dizaino naudojimo.
Jeigu dizaino apsaugos yra siekiama už ES ribų, aktuali yra tarptautinė dizaino registravimo procedūra, kurią atlieka Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO). Tarptautiniu mastu registruotas gaminio dizainas saugomas visose ar keliose pasirinktose šalyse, kurios yra Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos dalyvės. Šį susitarimą yra pasirašiusios 77 pasaulio valstybės.
Dizaino registravimas Lietuvoje ir užsienyje turi savų privalumų ir trūkumų. Kokį registravimo būdą pasirinkti priklauso nuo to, kokiose valstybėse vykdote ar planuojate vykdyti veiklą. Šiuo atveju svarbus verslo plėtros planavimas bent penkerius metus į priekį. Jeigu verslo užsienio šalyse neplanuojate, visiškai pakankama yra nacionalinė dizaino apsauga, galiojanti vienoje pasirinktoje šalyje.
Dizaino registravimo privalumai
Dizaino registravimo procedūra nėra privaloma. Tačiau tik ji suteikia išimtines turtines ir neturtines savininko teises į registruotą dizainą. Šios teisės leidžia naudoti dizainą savo nuožiūra – licencijuoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar, priešingai, drausti naudoti, reikalauti atlyginti žalą, susidariusią dizainą naudojant neteisėtai. Tokiu būdu užtikrinama į dizaino kūrimą investuotų lėšų apsauga. Dizaino registravimas apsaugo ne tik nuo identiško, bet ir nuo panašaus dizaino naudojimo, taip įgijimas konkurencinis pranašumas, garantuojama didesnė finansinė grąža. Išskirtinio dizaino pagalba galima atskleisti verslo vertybes, stiprinti jo identitetą, kas irgi didina verslo konkurencingumą.