Svarbi informacija ir unikalūs duomenys pelnytai laikomi šio laikmečio ginklais ir valiuta. Tai aktualu visose srityse, taip pat ir verslo pasaulyje, kur informacija naudojama siekiant įgyti konkurencinį pranašumą, įtvirtinti stipresniojo poziciją rinkoje. Kiekvienam verslo subjektui svarbu žinoti, kaip tokią informaciją apsaugoti. Kokiomis priemonėmis galima tai padaryti efektyviai? Papasakosime kuo skiriasi komercinė paslaptis ir išradimo patentas bei kurį apsaugos būdą rinktis.

Komercinė paslaptis

Konkrečiam verslo subjektui svarbi techninė, technologinė, organizacinė ar kita informacija gali būti laikoma įmonės komercine paslaptimi. Komercinės paslapties sąvoka kartais yra naudojama kaip konfidencialios informacijos sinonimas. Ir tai nėra visai neteisinga. Bet kokia komercinė paslaptis yra laikoma konfidencialia informacija. Tačiau konfidenciali informacija pripažįstama komercine paslaptimi tik tuo atveju, jeigu ji atitinka šiuos tris Civiliniame kodekse nustatytus būtinuosius reikalavimus:

1. Informacija turi būti slapta. Tai reiškia, kad ji nėra viešai žinoma ir negali būti prieinama asmenims, kurie neturi teisės susipažinti su šia informacija.
2. Informacija turi būti vertinga. Tai reiškia, kad ji privalo turėti komercinę vertę, kuri suteikia pranašumą prieš konkurentus, teikia finansinę naudą ir pan.
3. Informacija turi būti apsaugota. Tai reiškia, kad jos savininkas privalo imtis fizinių, techninių, teisinių ar organizacinių priemonių, kad informaciją išlaikytų slapta.

Kas nėra laikoma komercine paslaptimi?

Jeigu konfidenciali informacija neturi aukščiau išvardintų komercinės paslapties požymių, ji nėra laikoma komercine paslaptimi. Taip pat į jos apibrėžimą nepatenka informacija, kuri yra akivaizdi, vieša arba lengvai prieinama kitiems asmenims. Praktikoje pasitaiko darbdavių ir darbuotojų ginčai, kuriuose sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo patirties, gebėjimų ir žinių, įgytų atliekant tam tikrą darbą, pripažinimo komercine paslaptimi. Tačiau, tiek įstatyme, tiek praktikoje yra įtvirtinta, kad individualūs darbuotojų profesiniai įgūdžiai negali būti laikomi įmonės komercine paslaptimi.

Įstatymai nustato ir kitus atvejus, kada tam tikra informacija negali būti priskirta komercinėms paslaptims. Nebūtina žinoti jų visų. Svarbu įsidėmėti pagrindinius tris komercinės paslapties požymius – slaptumo, vertės ir apsaugos, kurie yra paaiškinti aukščiau. Ar konkreti informacija yra komercinė paslaptis – kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, įvertinus būtent  šiuos požymius.

Komercinė paslaptis: apsauga

Komercinėms paslaptims priskiriama informacija yra verslo intelektinė nuosavybė, kuri apima ypač svarbius, specifinius ir vertingus duomenis apie įmonės veiklą. Jais gali būti laikomi produktų gamybos metodai, nauji technologiniai sprendimai, sutartys su tiekėjais ir klientais, jų sąrašai ir duomenys, sutarčių ir susitarimų objektai, atsiskaitymo, darbuotojų užmokesčio apmokėjimo tvarka ir kiti ūkio subjekto veikloje naudojami duomenys.

Komercinės paslapties apsauga kyla iš įstatymo. Tai reiškia, kad jos apsaugai nėra reikalingos jokios papildomos patvirtinimo procedūros. Pakanka to, kad darbuotojai, partneriai, investuotojai būtų supažindinami, kas yra laikoma komercinėmis paslaptimis. Įprastai šios paslaptys aprašomos ar nurodomos įmonės vidaus dokumentuose ar sutartyse. Komercinės paslapties saugojimo neriboja jokie terminai, todėl teoriškai ji gali būti saugoma neribotą laiką. Praktikoje jos apsauga galioja iki tol, kol ji atitinka išvardytus slaptumo, vertingumo ir apsaugos požymius.

Palyginus su kitomis svarbios informacijos apsaugos priemonėmis, pvz., patentais, komercinių paslaugų saugojimas nereikalauja didelių finansinių resursų, todėl yra aktualus vidutinėms ir mažoms įmonėms. Tačiau labiausiai jautrios informacijos saugojimas tik komercinėmis paslaptimis gali būti ypač nuostolingas. Taip nutinka, kai nėra pasirūpinama efektyvia naujų technologinių sprendimų apsauga. Būtent unikalūs, nauji techniniai sprendimai, inovacijos ir patentai dažniausiai nulemia didžiausią konkurencinį pranašumą rinkoje. Taigi, jiems turi būti taikoma efektyvi patentinė apsauga.

Išradimo patentavimas

Jeigu verslo konfidenciali ar komercinė informacija apima išradimo požymius, papildomai jai turėtų būti taikoma patento apsauga. Dėl išradimo statuso sprendžiama įvertinus šiuos tris privalomus kriterijus:

1. Techninis sprendimas turi būti naujas – lig tol niekam nežinomas.
2. Techninis sprendimas turi atitikti išradimo lygio kriterijų – negali būti akivaizdus atitinkamos srities specialistui.
3. Techninis sprendimas turi būti pritaikomas pramoninėje veikloje – saugomi tik praktinį pritaikomumą turintys sprendimai.

Teisė į patentą atsiranda nuo išradimo sukūrimo momento, tačiau jos realizavimui reikalingos papildomos procedūros: paduoti paraišką Valstybiniam patentų biurui, išnagrinėti ją Valstybiniame patentų biure ir pan. Išradimo patentavimas trunka vidutiniškai  22-24 mėnesius. Jai reikalingi didesni finansiniai ištekliai. O apsauga tetrunka 20 metų.

Komercinė paslaptis ar patentinė apsauga?

Išradimo apsauga komercine paslaptimi yra patraukli savo procedūriniu paprastumu ir palyginti mažais finansiniais resursais. Tačiau vien ji yra nepakankama dėl vienos labai svarbios priežasties: jeigu konkurentai tokį patį išradimą atras sąžiningai, natūraliai, ieškodami geresnių technologinių sprendimų, šiuo išradimu jie galės naudotis visiškai laisvai. Tai gali nutikti ir tuo atveju, jeigu konkurentai informaciją apie išradimą įgis nesąžiningai, tačiau šios aplinkybės teisme įrodyti nepavyks. Apsukrūs konkurentai tokį išradimą tikrai paskubės patentuoti pirmi, kad įgytų išskirtinę teisę į išradimą.

Išskirtinė teisė į išradimą patento savininkui suteikia teisę leisti arba uždrausti kitiems asmenims naudoti išradimą: jį gaminti, parduoti, importuoti, eksportuoti ir t.t. net jeigu išradimą vėliau konkurentas sukūrė sąžiningai, nežinodamas apie anksčiau sukurtą techninį sprendimą. Komercinės paslapties apsauga tokių išimtinių teisių į intelektinę nuosavybę, deja, nesuteikia.

Jeigu išradimai kitiems asmenims tampa žinomi sąžiningomis aplinkybėmis, jie gali laisvai jais naudotis be jokių pasekmių. Komercinės paslapties apsaugos mechanizmas  galiotų tik tuo atveju, jeigu informacija apie išradimą būtų nukopijuota, perduota, pažeidžiant susitarimą dėl informacijos neatskleidimo. Tačiau šių aplinkybių įrodinėjimo procesas dažnai yra dar ilgesnis, brangesnis, įrodyti nesąžiningumo kartais nepavyksta, o jei ir pavyksta, žala reputacijai būna padaryta negrįžtamai.

Komercinėmis paslaptimis informaciją apie išradimus neabejotinai verta saugoti  išradimo kūrimo stadijose. Naujų technologinių sprendimų sukūrimas ar senųjų atnaujinimas yra ilgas ir didelių investicijų reikalaujantis procesas, kuris apima ankstyvąsias išradimo stadijas, gamybos procesą, visą dokumentaciją iki išradimo sukūrimo. Kad ji netaptų žinoma tretiesiems asmenimi, jau pirminiame etape tikslinga ją apsaugoti komercine paslaptimi.

Komercinės paslapties apsaugos svarba

Komercinės paslaptys yra ne tik pranašumas, nauda, bet ir atsakomybė. Svarbu pasirūpinti, kad būtų išvengta jos nutekėjimo ar neteisėto naudojimo. Įmonės augimas ir konkurencingumas priklauso nuo tinkamai taikomų apsaugos priemonių, teisinių reikalavimų laikymosi, investicijų į informacijos apsaugą. Užtikrinti įmonių ilgalaikę finansinę naudą, plėtrą, pranašumą ir sėkmę galima tik maksimaliai apsaugant ir išnaudojant konfidencialios informacijos, komercinių paslapčių ir patentuotų išradimų potencialą.

Pritrūko informacijos?

Norite apie išradimo patentavimą sužinoti daugiau? Patentuok išradimą ir sutaupyk iki 3500 Eur! Registruokitės nemokamai konsultacijai ir gaukite visus atsakymus į jums svarbius klausimus.